Sukčių atakų skaičius prieš gyventojus ir verslo įmones išaugo du kartus
Įkelta:
2023-03-10
Nuotrauka
kortele
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma – gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų. 

„Sparčiai augančiam fiksuotų finansinio sukčiavimo atvejų skaičiui įtakos turi kelios pagrindinės priežastys. Visų pirma, sukčiai nepaliauja intensyviai atakuoti gyventojų ir verslo įmonių, tobulėja sukčiavimo technologijos, sukčiavimas didžiąja dalimi yra tapęs virtualus. Kita vertus, stiprėja ir išmanėja banko prevencinės ir stebėsenos sistemos, leidžiančios operatyviai fiksuoti netipinę klientų elgseną bei įtartinus mokėjimus“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė. 

Be to, kaip pastebi Ž. Augonė, gyventojų sąmoningumo lygis taip pat auga, todėl žmonės, susidūrę su įtartinomis veikomis, vis dažniau apie tai praneša savo bankui ir policijai. 

„Swedbank“ duomenimis, 2022 m. dėl sukčiavimo patirta finansinė žala siekė 2,5 mln. eurų, metais anksčiau – 2,4 mln., eurų. Pasak Ž. Augonės, nors patirta žala augo nežymiai, visgi praėjusiais metais daugėjo kone visų tipų sukčiavimo atvejų, todėl bendra tendencija neramina. 

Sparčiausias – sukčiavimo žinutėmis augimas

Praėjusiais metais „Swedbank“ užfiksavo 2,6 karto daugiau sukčiavimo žinutėmis atvejų – dėl tokio sukčiavimo pradėta daugiau kaip 1,7 tūkst. tyrimų. Banko informacinės saugos specialistė atkreipia dėmesį, kad vis dažniau melagingos žinutės gyventojus pasiekia ne tik SMS pranešimais, bet ir „Viber“, „Whatsup“ ir kitomis bendravimo programėlėmis.  

Pasak Ž. Augonės, itin dažni sukčiavimo atvejai − kai gyventojai gauna pranešimus su raginimu prisijungti prie savo interneto banko, atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą ar patvirtinti mokėjimą, kurio neinicijavo. 

„Nors sukčiavimų žinutėmis skaičius pernai smarkiai išaugo, tačiau bendra dėl šio sukčiavimo būdo patirta žala per metus sumažėjo kone 4 kartus ir siekė 108 tūkst. eurų. Tai rodo, kad šį sukčiavimo būdą gyventojai vis dažniau sugeba atpažinti, jis nebėra toks veiksmingas“, – pažymi „Swedbank“ ekspertė.

Netikra romantika ir fiktyvios investicijos 

Pernai „Swedbank“ pradėjo du kartus daugiau tyrimų, susijusių su romantiniais ryšiais pagrįstu sukčiavimu.

„Nepaisant viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusių istorijų, kai imituojant romantinius ryšius išviliojami pinigai, tokių apgavysčių skaičius toliau auga. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai banko darbuotojas ar pareigūnas, kuris pataria sukčiavimo aukai neatlikti rizikingų pavedimų „mylimam“ asmeniui į kitą valstybę, būna apkaltinamas kaip kliudantis asmeniniam gyvenimui“, – pasakoja Ž. Augonė. 

Jos teigimu, pasitaiko tokių romantinio sukčiavimo atvejų, kuomet sukčių aukos tokiose schemose netenka kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, pernai daugiau nei 90 proc. augo fiktyvaus investavimo sukčiavimo atvejai, kurių metu žadamos itin pelningos investicijos. Dėl tokio tipo sukčiavimo pernai banko saugumo ekspertai pradėjo virš 500 tyrimų. 

„Gyventojai, kurie socialiniuose tinkluose ar interneto reklamose mato gundančius pavyzdžius investuoti su 25–100 proc. investicijų grąža per itin trumpą laikotarpį, turėtų prisiminti, kad vidutinė investicijų grąža ilguoju laikotarpiu svyruoja apie 7–9 proc. Realybės neatitinkantys pažadai turėtų sukelti rimtų įtarimų, kad tokie investavimo pasiūlymai yra melagingi“, – pabrėžia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė. 

Daugiausia nuostolių – dėl išankstinių mokėjimų

„Swedbank“ ekspertės teigimu, vienus didžiausių nuostolių 2022 metais gyventojai patyrė dėl sukčiavimo kredito kortelėmis ir apgavysčių, susijusių su išankstiniu mokėjimu už prekes.

„Tokio pobūdžio sukčiavimo atvejų skaičius per metus Lietuvoje išaugo 3 kartus iki beveik 530, o dėl jų patirti nuostoliai viršijo 580 tūkst. eurų. Ši žala buvo patirta dėl išankstinių mokėjimų, kuomet žmonės susigundo pirkti iš nežinomų pardavėjų, tačiau norimos prekės nesulaukia arba gauna menkavertį jos pakaitalą“, – sako Ž. Augonė. 

Jos teigimu, tokio tipo sukčiavimai ypač suintensyvėja prieš didžiąsias metų šventes, kuomet aktyviau pradeda veikti ir sukčiai.

Saugumo atmintinė 

„Swedbank“ informacinės saugos vadovė primena kelias paprastas saugumo taisykles, kurios gali padėti išvengti sukčių ir nuostolių.

Visų pirma, jokiu būdu negalima tretiesiems asmenims atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų, taip pat mokėjimo kortelių informacijos. Bankas nesiunčia SMS, „Viber“ ar „Whatsup“ pranešimų ir neskambina telefonu, kad tokią informaciją rinktų iš savo klientų. Savo tapatybę klientas turi patvirtinti vienu vieninteliu atveju – kai pats kreipiasi į banką telefonu ir turi būti identifikuotas.

Antra, nepatartina spausti jokių nežinomų nuorodų, kurios atkeliauja elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis. Kad ir kaip patraukliai skambėtų gauta žinutė ar laiškas, pavyzdžiui, jūs laimėjote interneto loterijoje arba jums atiteko palikimas, tai gali būti virusas arba sukčių jaukas išvilioti svarbią asmeninę informaciją, o vėliau – ir pinigus.

Trečia, vertėtų vengti mokėti už pirkinį internete impulsyviai, neįsitikinus pardavėjo patikimumu, nepatikrinus viešų atsiliepimų apie jo veiklą. Atlikti paiešką „Google“ užtrunka vos kelias sekundes, ir tai gali išsaugoti jūsų pinigus. Be abejo, skelbiamos milžiniškos nuolaidos gerai žinomų prekės ženklų produkcijai – dar vienas signalas, kad jus medžioja sukčiai. 

Pabaigai – ir romantinių virtualių santykių, ir investavimo atvejais patartina saugoti šaltą protą, o pinigus laikyti toliau nuo verdančių jausmų ir emocijų. Esant bent mažiausiam įtarimui, reikėtų nedelsiant nutraukti vykdomą operaciją ir kreiptis pagalbos į banko specialistą arba policiją. 

Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
2024-03-26
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.