Kova dėl širdžių ir protų. Pilietiškumas ar patriotiškumas?
Įkelta:
2022-11-23
Nuotrauka
laida
Aprašymas

Vytautas Reklaitis

,
Nuotrauka
laida
Aprašymas

Vida Grišmanauskienė

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Hibridinis karas, propaganda, informacinis karas. Kaip atskirti informaciją nuo dezinformacijos? Ir kokios mūsų laukia informacinės grėsmės viešojoje erdvėje? Ar gebame savarankiškai atsirinkti ir vertinti informaciją? Apie visa tai Tauragės radijo laidų cikle „Kova dėl širdžių ir protų“.

– Karas Ukrainoje privertė naujai suprasti pilietiškumo ir patriotiškumo svarbą. Verta dar kartą pasvarstyti, kas tai yra, kaip reiškiasi mūsų kasdieniniame gyvenime, kiekvieno žmogaus veikloje. Pilietiškumo sąvoka Vikipedijoje aiškinama kaip apibrėžianti savanorišką dalijimąsi resursais bei prisiėmimą ir atlikimą pareigų, reikalingų savo valstybės ar visuomenės bendrai gerovei kelti, palaikyti ar atstatyti nesiekiant asmeninės naudos ar pelno. Tai apima materialias gėrybes, intelektinę nuosavybę, moralę, darbą sąžiningumą, dorą. Pilietiškumu taip pat laikomos visuomenės pareigos valstybei bei karo tarnyba, aktyvumas per rinkimus, įsitraukimas į pilietines akcijas, istorijos žinios, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis. Tuo tarpu patriotizmas – tai reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra neniekinant kitų. Pilietiškumas ir patriotizmas reiškiasi per konkrečius konkretaus žmogaus veiksmus. Tai ir žodžiai, ir darbai, aukojimas, pagalba, savanorystė, dalijimasis daiktais ir nematerialiomis vertybėmis. Paramos Ukrainai organizatorius, „Blu-Jelow “ įkūrėjas metų apdovanojimą pelnęs švedų kilmės režisierius Jonas Ohmanas sako, kad pilietiškas žmogus nori ginti savo poziciją, esant reikalui ginti save, savo visuomenę ir savo šalį. Pilietiškas pilietis ar aktyvus gyventojas? Pilietinės visuomenės narys ar tiesiog šalies gyventojas? Tokie apibūdinimai turbūt suklaidintų kiekvieną. Todėl siekiant analizuoti pilietinę visuomenę, jos raidą bei esmines pilietinei visuomenei plėtotis būtinas sąlygas labai svarbu žinoti prasmę. XXI a. karas privertė kitaip pažiūrėti ir į savo šalies saugumą. Esame susitelkę ir dabar. Ar tai pilietiškumo ženklas? Sakoma, kad lietuviai paprastai suremia pečius, kai atsitinka nelaimė. Pilietiškas pilietis ar aktyvus gyventojas, pilietinės visuomenės narys ar tiesiog šalies gyventojas – tokie apibūdinimai, matyt, suklaidintų bet kokį asmenį. Kam man to reikia (gal ne)? Pilietiškas ar patriotiškas..? Apie tai kalbamės su Lietuvos šaulių sąjungos, Mokymo ir nekinetinių operacijų centro viršininku, ats. plk. Vytautu Reklaičiu.

– Lietuvos kariuomenėje ištarnavau 30 metų. Ir tik nuo 2014 m., po Krymo okupacijos, man nebeteko sutikti žmonių, klausiančių, kam mums ta kariuomenė, su kuo čia kariausime? Ta pati Rusijos propaganda sugebėjo nemažą dalį mūsų žmonių įtikinti, kad grėsmės nėra – Rusija niekada nepuls. Atvirkščiai, buvo pakištas kitas naratyvas, kad, jeigu Rusija ir užpuls, nors tai labai mažai tikėtina, tai užims Lietuvą per keletą valandų ir jokie gynybiniai pajėgumai nepadės, todėl beprasmiška švaistyti lėšas gynybai. Štai šie triukai dabar jau nebeveikia. Tai, kuo tikrai galime pasidžiaugti, – kad Putino karas išvadavo mus iš šių propagandinių pinklių. 

Be abejo, pilietiškumas, patriotiškumas labiausiai išryškėja iškilus grėsmei. Akivaizdu, kad turime labai daug patriotiškai nusiteikusių, pilietiškų žmonių, tačiau nebūkime naivūs – atsitikus nelaimei turėtume tą vadinamąją penktąją koloną – tuos, kurie ims talkinti okupantams, kaip tai atsitiko 1940 metais. Visada atsiras žmonių, bandančių tai padaryti siekiant karjeros, dėl atlygio, ar vadinamųjų naudingų idiotų, tikinčių Putinu, kaip anksčiau buvo tikima Stalino saule. Dėkui Dievui, tokių mūsų visuomenėje nedaug. Aš tikiu mūsų tauta ir mūsų visuomene, kad ištikus tokiai didžiulei nelaimei, kokia ištiko Ukrainą, mūsų tauta, kaip ir ukrainiečiai šio karo akivaizdoje, susitelktų ir pajėgtų agresoriui suduoti rimtą atkirtį. 

Nuotrauka
laida

– Nors tiesioginis žudantis, griaunantis karas vyksta Ukrainoje, Lietuva tikrai jaučiasi nesaugiai. Pastebime, kad ir Vakarų nuomonę Rusijos atžvilgiu pradėjo keisti – galbūt pamatė, kad nėra tokių sprendimų, kurie turėtų būti suvokiami sveiku protu, nes Rusija jo tiesiog neturi. Tas žmonių saugumo jausmas, kuris tikrai svyruoja ir galbūt yra sumažėjęs, jūsų manymu, ar kelia norą ne tik būti saugiam pačiam, bet rūpintis visos mūsų šalies, pagaliau ir viso pasaulio saugumu?

– Kalbėdamas apie saugumą, norėčiau akcentuoti štai ką: jeigu mes kalbame apie fizinį saugumą, norėčiau užtikrinti, kad jis yra gana aukšto lygio. Mes esame NATO nariai. Tai didelis stebuklas, kad mes suspėjome įšokti į tą NATO traukinį, taigi esame stipriausio karinio aljanso nariai. Šiuo metu Rusijos ar kito agresyvaus kaimyno įsiveržimas yra itin mažai tikėtinas. Didelės grėsmės žmonės tikrai neturėtų jausti ir dėl to nerimauti. Bet nerimauti dėl kitų dalykų – dėl to, apie ką mes šiandien ir kalbame. Tai informacinis hibridinis karas, kuris yra vykdomas prieš Lietuvą ir visą Vakarų pasaulį. Viena labai skaudi ir grėsminga to hibridinio karo dedamoji – energetika. Ne veltui pastatyta Astravo atominė elektrinė – ji yra pastatyta mums, ne veltui stovi šalia Vilniaus, prie Lietuvos–Baltarusijos sienos. Aš esu praktiškai įsitikinęs, kad ne už kalnų ta diena, kai bus mesta informacinė „bomba“, jog mes galime gauti iš Astravo elektrinės labai labai pigios elektros, galime nusitiesti vamzdį iš Baltarusijos ir pirkti iš Rusijos labai labai pigias dujas, taip kaip perka Vengrija, ir žmonės, kurie bus jau kurį laiką mokėję labai didžiules sąskaitas už šildymą, už elektrą, bus paveikūs tokiems naratyvams. Tai labai didelė grėsmė.

– Jeigu tai yra svarstyklės, kas turėtų nusverti: asmeninė nauda ar visos šalies, mūsų tautos, netgi visos žmonijos saugumas ir patogumas? Šiandien išties labai baisimės kylančiomis kainomis, nesvietiškomis sąskaitomis už elektrą, kosminėmis degalų kainomis. Aš tai vadinu karo kaina, bet jeigu pasvertume, ar norėtume gyventi taip, kaip gyvename šiandien, turėdami šiltus namus, ar keistumėmės su Ukrainos žmonėmis, kurie neturi nieko ir neturi laisvės. Kaip piliečiai turi atsakyti į šį klausimą pirmiausia patys sau. Karas, bet kuriuo atveju, tikrai kainuoja. Visiems kainuoja.

– Vienareikšmiškai. Čia galime labai trumpai ir aiškiai pasakyti: taip, mes brangiai mokėsime už šildymą, brangiai mokėsime už elektrą, bet dalis ukrainiečių to visiškai neturės ir neturės galimybės to įsigyti – jie neturės nei šildymo, nei elektros už bet kokią kainą, nes sudaužyta infrastruktūra, sudaužyti vamzdynai, sudaužytos elektrinės, katilinės ir t. t. 

– Gal jūs žinot, kada baigsis Rusijos karas ir agresija?

– Prognozuoti labai sunku. Pirmiausia, tai visiškai neįtikėtini dalykai, kaip pasirodė Rusija ir jos ginkluotosios pajėgos. Daugelis visų pirma netikėjo, kad Rusija ryšis pilnos apimties invazijai, nes jie neturėjo tam parengtų pajėgumų, bet Putinas pats tapo savo propagandos auka, kad jis buvo ja įtikėjęs, jog Ukrainoje žmonės pasitiks rusų tankus su gėlėmis, jie per tris dienas užims Kyjivą. Pasirodė, kad yra ne taip, tačiau, kaip matome, Putinas negali sau leisti pralaimėti, nes pralaimėjimas reiškia jo režimo žlugimą. Kad ir kaip būtų baisu, jie kausis iki paskutinio – leiskit pajuokauti – Putino atodūsio. Jis turi būti sunaikintas nebūtinai fiziškai. Jei jis nebus pašalintas iš valdžios pačių rusų rankomis, šis karas gali užsitęsti. 

– Dalis ekspertų teigia, kad jei Rusijos prezidentui pasisektų įžūliai užgrobti dalį Ukrainos teritorijos, Baltijos šalys, besiribojančios su agresorės sąjungininke Baltarusija, esančio labiausiai į rytus nutolusiame NATO flange, yra jautriausioje zonoje. Istoriškai Baltijos šalys žino okupacijos kainą. Galbūt būtent tai ir yra viena priežasčių, kodėl lietuviai Ukrainą palaiko aktyviai ir drąsiai. O kaip rodo atlikta apklausa, kovojančią Ukrainą aktyviausiai iš Baltijos šalių palaiko Lietuvos verslas. Praėjus 8 mėnesiams nuo karo pradžios smulkios ir vidutinės Baltijos šalių nenustoja teikti pagalbą. Lietuvos verslas tai daro aktyviausiai – Ukrainai aukoja 35 proc. apklaustų verslininkų. Latviai ir estai paramą teikia kiek rečiau. Tai nurodė 30 proc. apklaustų abiejų šalių įmonių vadovų. Trečdalis apklaustų Baltijos šalių verslininkų aukoja pinigų ar maisto produktų labdarai, nevyriausybinėms organizacijoms, teikia paslaugas, įdarbina pabėgėlius, suteikia laisvą dieną žmonėms, pageidaujantiems savanoriauti. Parama Ukrainai neslūgsta. Prie karo nepriprantama, ir tai, galima sakyti, yra mūsų pilietiškumo žymė. 

Kalbino Vida Grišmanauskienė

Tauragės radijo eteryje projekto laidų klausykite pirmadieniais nuo 11 val., laida kartojama šeštadieniais 14 val. ir sekmadieniais 9 val. ryte.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
prieš 5 valandas
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
2024-03-26
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.