Elektros kainos varo siaubą
Įkelta:
2022-09-14
Nuotrauka
elektra
Nuotraukos autorius:
Gretos Savickienės nuotrauka

Vis didėjant elektros energijos kainoms daugelis Lietuvos ir kitų šalių gyventojų gauna vis didesnes sąskaitas už elektros energiją. Pastarosiomis dienomis vidutinė elektros kaina biržoje siekė 72–83 centus už kilovatvalandę. To niekada nėra buvę, o ir tokios kainos gali tik didėti. Tauragiškius, kaip ir visos šalies gyventojus, ši tema dabar ypač jaudina – jie baiminasi, kad netrukus už elektrą teks pakloti kone pusę atlyginimo, o pensininkai sako, kad jų pensijos gali ir neužtekti. Ar yra kokia nors išeitis, jei taip, kur jos ieškoti?

Kamuoja nerimas dėl ateities

Danguolė, su šeima gyvenanti už paskolą įsigytame name, sunerimusi: sausį baigsis jos sutartis su „Ignitis“, o dabar siūloma elektros kaina – 68 ct už kW. 

– Mūsų namas didelis, šeima irgi nemaža, elektros išnaudojame nemažai – juk dabar viskas „ant elektros“. Iki šiol mokėjau 16 ct už kW, tai per mėnesį išeidavo iki 100 eurų. Jau dabar man siūlo užfiksuoti dabartinę kainą, tačiau ji siekia ir 60 ct, ir dar daugiau. Ir tą kainą tektų mokėti ne kai pasibaigs dabartinė sutartis, o jau nuo kito mėnesio. Jei noriu nauja kaina pradėti mokėti nuo Naujųjų, tada pasiūlymas dar „gražesnis“ – 90 ct už kW, – neįtikėtinas kainas vardija Danguolė. 

Ji prisipažįsta – situacija išties verčia nerimauti. Pasak Danguolės, ji net už namo paskolą moka mažiau nei nuo Naujųjų teks mokėti vien už elektrą.

– Nežinau, ką ir galvoti, išties bus sunku išsiversti, jei elektros sąskaita sieks kelis šimtus eurų. – Net ir naktį atsibudusi svarstau, kur būtų galima sutaupyti. Bet kad visi prietaisai elektriniai – be elektros neturėtume nei vandens, nei šilumos, nei maisto pasigamintume. Juokauju, kad skalbyklę teks į darbą atsivežti… – liūdnai šypteli ji.

Ne ką linksmesnės mintys sukasi ir Ramutės galvoje. Jai irgi dabar tenka rinktis, kokią elektros kainą užfiksuoti, nes sausį baigiasi jos sutartis su elektros tiekėju.

– Turiu dviejų laiko zonų skaitiklį, tai dabar mano elektros tarifas 19 ct naktinis, 29 ct dieninis, o su kompensacija moku 24 ct. Dabar siūlo nuo Naujųjų užfiksuoti 68 ct dieninį ir 48 ct naktinį tarifą. Ir vis gąsdina, kad jei dabar neužfiksuosiu, kils dar daugiau, – pasakoja Ramutė. – Taigi Naujųjų išties laukiu su baime – už elektrą teks pakloti maždaug pusę atlyginimo.

Ji sako svarstanti, ko galėtų atsisakyti – gal šaldiklio ar kokio kito elektros prietaiso. Kito būdo sutaupyti moteris teigia nematanti, nes ir iki šiol elektrą naudojo taupiai, visuose namuose elektros lemputės pakeistos į taupiąsias, visada be reikalo elektros stengėsi nenaudoti.

Išeitis – nuotolinė saulės elektrinė?

Tokių istorijų galėtų papasakoti dažnas – nerimas dėl būsimų didelių išlaidų už elektrą kamuoja kone visus. Kokia galėtų būti išeitis? Galbūt – nuotolinė saulės elektrinė?

Tokią elektrinę turi įsigijęs Darius Kiniulis. Štai ką jis pasakoja:   

– Gyvenu daugiabutyje. Esu Buktos saulės parko bendrasavininkis ir man priklauso 1,2 kW elektrinės galia. Tiek užtenka mūsų šeimai. Kad įsigytume šią elektrinės galią, 2021 m. rugsėjį per „Ignitis saulės parkų“ sistemą sumokėjom 1208 Eur. Pasinaudojęs APVA parama atgavau 32 proc. sumos. Svarbu, kad tuo adresu nebūtų vykdoma komercinė veikla. Per metus taikomas 23 eurų priežiūros mokestis. Prieš pajungiant ESO įvedė automatinį skaitiklį. Viskas – elektra generuojama ir aš esu gamintojas. Pagaminta energija, kurios nesuvartojam, yra saugoma, kol jos prireikia. Kai tamsiausiais mėnesiais saulė nebesuteikia pakankamai energijos, trūkumą padengia pasirinktas operatorius, kaip ir bet kuriam kitam gyventojui. Mūsų atveju tai „Egto“. Tiesa, jam net ir vasarą kas mėnesį mokam 3,52 Eur administracinį mokestį. Įsigijimo metu atsiperkamumas buvo paskaičiuotas per šešerius metus, bet su dabartinėmis kainomis, manau, gali atsipirkti ir per ketverius. Pavyzdžiui, birželį mūsų šeima sunaudojo 88 kWh, o pagamino 175 kWh. Parkas turi tarnauti bent 25 metus.

Nuo sausio – dvigubai brangiau  

Reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 centus už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. „Pagal šiandien turimą informaciją mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 centus už kilovatvalandę. Čia įvertinus šiandien turimą informaciją, bet akivaizdu, kad šita kaina, priklausomai nuo to, kaip kaina keisis biržoje, gali būti į mažesnę arba į didesnę pusę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Pocius. „Tai būtų signalas vartotojams dėl nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo. Jie galėtų jau preliminariai lyginti, kokia ta visuomeninė kaina galėtų būti ir kokie yra nepriklausomų tiekėjų siūlymai“, – vėliau BNS sakė R. Pocius. Pasak jo, VERT visuomeninio tiekimo kainą turėtų paskelbti spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje.

R. Pocius negalėjo atsakyti, kokio dydžio kompensacijos gyventojams galėtų būti mokamos nuo sausio. Pasak jo, jų mokėjimo tvarką nustatys Vyriausybė, remdamasi skaičiavimais.

„Pavasarį mes gavome iš Energetikos ministerijos raštą su prašymu paskaičiuoti (kompensacijas – BNS) ir prielaidas. Taikydami tas prielaidas galime įvertinti, o dabar mes jų nežinome. Visi klausimai dėl kompensacijų kol kas ne mūsų pusėje“, – sakė R. Pocius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog nuo sausio elektros kainos vartotojams bus fiksuojamos, tačiau konkretus jų dydis priklausys nuo biudžeto galimybių.

„Tai yra Vyriausybės sprendimas, Finansų ministerijos paskaičiavimai ir energetikos ministras negali pasakyti, kokią kainą fiksuosime. Bus parengtas visas paketas, biudžeto galimybių rėmuose bus aiškiai pasakyta, kokioje vietoje bus fiksuojama“, – žurnalistams Seime sakė D. Kreivys.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė, jog energetikos – šilumos, elektros ir dujų – kainų kompensavimui kitų metų biudžete bus numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų. Prezidento atstovai anksčiau yra teigę, jog kompensacija gyventojams turi būti didesnė nei dabar mokami 9 centai.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, jog elektros kaina turėtų būti užfiksuota 24 centų lygyje, o kompensacijų turėtų sulaukti visi gyventojai. Tačiau, pasak prezidento, premjerės pasiūlymai buvo susiję su kiek didesnėmis kainomis.

Visuomeninė vienos laiko zonos standartinio plano elektros kaina dabar siekia 33 centus, ją VERT nustato kas pusmetį. Antrąjį šių metų pusmetį valstybė moka 9 centų kompensaciją, todėl vartotojai moka 24 centus.

Visuomeninė elektros kaina aktuali maždaug 380 tūkst. buitinių vartotojų (46,5 proc. trečiojo etapo vartotojų), suvartojančių iki 1000 kilovatvalandžių elektros per metus ir priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui bei iki šiol nepasirinkusių nepriklausomo tiekėjo. Tai jie turėjo padaryti iki šių metų gruodžio vidurio, tačiau Vyriausybė ketina atidėti šį terminą 3–4 metams.

Kompensacijos – ne išeitis?

O ekonomistas Žygimantas Mauricas apie planuojamas kompensacijas „Delfi“ teigė, kad jos dar labiau pablogins situaciją. Pasak jo, geriausia išeitis dabar – leisti rinkai atlikti savo darbą, kas reiškia, jog taupyti gyventojus galėtų paskatinti gautos didesnės sąskaitos. Ekonomisto teigimu, kompensacijas turėtų gauti tik uždirbantys mažiausiai. „Situacija iš tiesų yra nepavydėtina, nes ES daug metų, ypač Vokietija, didino priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Techniškai nėra galimybės per tokį trumpą laikotarpį pilnai kompensuoti rusiškų dujų netektį. Dar buvo vilties, kad Rusija neužsuks kranelių ir kažkiek jų pateks į ES, bet, panašu, kad pildosi ne toks palankus scenarijus. Rusija pati užsuko dujų kraną siekdama sukelti kuo daugiau panikos ES šalyse tam, kad nukreiptų dėmesį nuo Ukrainos ir galėtų išsiderėti paliaubas“, – sakė jis. Pasak Ž. Maurico, tiek dujų, kiek anksčiau suvartodavo, Europa artimiausius metus neturės, todėl vienintelė išeitis šiuo metu yra subalansuoti rinką ir sumažinti vartojimą. „Mes, kaip Miunhauzenas, savęs iš pelkės už plaukų neišsitrauksime ir jokios kompensacijos nepadės. Jos dar labiau pablogins situaciją, nes jos neskatins vartojimo sumažėjimo ir netgi atvirkščiai... Pavyzdžiui, Ispanija išsiderėjo išimtį ir jai leido subsidijuoti elektros gamybą iš dujų. Tai koks rezultatas? Ispanija šią vasarą sunaudojo 20 proc. daugiau dujų. Todėl tokiais tempais mes niekur nejudėsime. Išeis, kad šalys viena su kita pradės konkuruoti kas kokias subsidijas pasiūlys savo gyventojams ar įmonėms ir tada paklausa dar labiau kils, bet dujų daugiau dėl to neatsiras, kad padalinsime daugiau pinigų. Tai lems dar didesnes kainas visiems ir tada reikės dar daugiau subsidijų, o tai dar kels kainas ir bus užburtas ratas, o laimės tos šalys, kurios turės didžiausią rezervą subsidijuoti. Tai tikrai ne Lietuva. Tai bus kitos Vakarų šalys, kurios turi daugiau rezervo arba tos, kurios turi didesnius elektros generavimo pajėgumus, kurios galės iš vienos kišenės paimti ir atiduoti kitai“, – kalbėjo ekonomistas. Jis pabrėžė, kad geriausia išeitis – sumažinti dujų vartojimą, o tai gali padaryti pati rinka. „Geriausia paskata, kuri skatina vartojimo mažinimą, yra kainos. Reikia leisti rinkai padaryti savo darbą, kad žmonės gavę didesnes sąskaitas patys pradėtų taupyti. Žinoma, reikia remti mažiausiai uždirbančius, tarkime, šeimas su vaikais ir t.t., bet tiesiogiai riboti dujų ir elektros kainas nėra tikslinga. Kitaip užsisuksime į užburtą ratą, išleisime daug pinigų, o rezultatų nebus“, – sakė Ž. Mauricas. Ekonomistas pastebėjo, kad vieningai dėl taupymo nesusitariančiai Europai gali grėsti ir susiskaldymas, o šalims nesumažinus vartojimo, EK pasilieka teisę pati priverstine tvarka vartojimą mažinti bent 15 proc. „Lengvo kelio nėra“, – tikino jis. Kaip teigė, vartojimo susimažinimas taip pat lemtų tam tikrą recesiją ar ekonomikos sulėtėjimą, ypač jei mažintųsi ne gyventojai, o verslas. „Jei taip nenutiks, tai bus priverstos padaryti įmonės. Toks scenarijus būtų dar blogesnis, žmonės prarastų darbą“, – tikino jis ir pridūrė, kad šiuo atveju daugiau pagalbos reikėtų verslui. „Tik tai turėtų būti ne kompensavimo, bet tiesiog pagalbos mechanizmai. <...> turėtų būti mokamos prastovos darbuotojams, užtikrinamas įmonės tęstinumas <...>, turi būti daroma taip, kad įmonė, pasibaigus kainų šuoliui, atsigautų ir tęstų veiklą. O gyventojams tai nėra tikslinga tai daryti (kompensuoti – red.). Gera motyvacija yra gauti didesnę sąskaitą, tada žmogus pradeda taupyti ir remti reikėtų tik mažiausiai uždirbančius gyventojus“, – pasikartojo jis ir tikino, kad šią žiemą tiesiog reikėtų pakentėti ir suprasti, kad situacija šiuo metu – išskirtinė. „Neturėkime iliuzijų, kad to nerimo galima išvengti. Vyksta karas ir negalima tikėtis, kad nepajusime jo padarinių. Reikia akcentuoti, kad tai netruks amžinai. Karas ilgiausiai vyks iki 2024 m. pavasario, o po to ateis tas tikrasis ekonominis ir energetinis pavasaris“, – sakė Ž. Mauricas.

Nuotrauka
chat
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuotrauka
Įkelta:
prieš 13 valandų
Nuo šiol susisiekti su vaiko teisių gynėjais bus dar paprasčiau – konsultuotis aktualiais visuomenei klausimais galima ir tiesioginiuose pokalbiuose internete (angl. chat). Tokia galimybė atsirado vaiko teisių gynėjams atsinaujinus interneto svetainę, naujasis jos adresas – vaikoteises.lrv.lt, skelbia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Nuotrauka
kompiuteris
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
prieš 20 valandų
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) per šių metų 9 mėnesius gavo 2,5 karto daugiau pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Didžiąją dalį šių pranešimų – beveik 94 proc. – sudarė iš finansų, elektroninių pinigų įstaigų ir kitų mokėjimo įstaigų gauti pranešimai.
Nuotrauka
sniegas kelias
Eligijaus nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Iškritus sniegui eismo sąlygos tapo sudėtingesnės. Tačiau kelininkai susitvarko – pagrindinės Tauragės gatvės nuvalomos laiku. Bet tauragiškiai kalba apie kitą problemą – visas nuo gatvių sniego valytuvų nugramdomas sniegas nustumiamas tiesiai ant šaligatvio. Ne ką mažiau pasipiktinimo sukelia ir slidžios miesto žvyruotos gatvės, kurios dabar labiau primena čiuožyklas. 
Nuotrauka
gmp
Asociatyvi unsplash.com nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų saugumą. Šalį sukrėtė žinia, kad vienas GMP darbuotojų Vilniuje, gelbėdamas jaunuolį, nusitrenkė elektra ir po kelių dienų mirė ligoninėje. Nuskambėjo ir kitas incidentas: vienoje sostinės degalinių atgaivintas pacientas sumušė GMP vairuotoją. Tauragėje panašių situacijų kol kas išvengti pavyksta, tačiau, siekdami apsisaugoti nuo agresijos, medikai neretai kreipiasi pagalbos į policiją. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-12-04
Gydytojų darbas – gydyti ar tramdyti agresyvius bei apsvaigusius pacientus? Girti žmonės neretai patenka į ligoninių priėmimo skyrius, nes kritinėdami patiria galvos traumų, kaulų lūžių. Kiti randami tiesiog gatvėse ir reikia patikrinti, ar nieko nesusižeidė. Tačiau vietoje to, kad leistų jiems suteikti kvalifikuotą pagalbą, dalis jų daro viską, kad sukeltų kuo daugiau problemų. Taip nutiko ir Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-12-03
Artėjant gražiausioms metų šventėms jau šį savaitgalį Pilies aikštėje iškils Kalėdų eglė, o po poros savaičių suplanuota ir žaliaskarės įžiebimo šventė. Visą ikikalėdinį laikotarpį tauragiškiai bus kviečiami į adventinius renginius, gruodžio viduryje Pilies aikštėje bus galima pasivažinėti traukinuku. 
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-12-01
Iškritus sniegui eismo sąlygos tapo sudėtingesnės. Tačiau kelininkai susitvarko – pagrindinės Tauragės gatvės nuvalomos laiku. Bet tauragiškiai kalba apie kitą problemą – visas valytuvais nuo gatvių nugramdomas sniegas nustumiamas tiesiai ant šaligatvio. Ne ką mažiau pasipiktinimo sukelia ir slidžios miesto žvyruotos gatvės, kurios dabar labiau primena čiuožyklas. Išsamiau apie kaskart kartu su žiema grįžtančias problemas – „Tauragės žinių“ vedamajame. 
Nuotrauka
rukymas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-01
Šalyje vis dažniau pasigirsta istorijų apie su rūkymu susijusius įvykius, kartais pasibaigiančius ir mirtimis. Dažniausia problema tarp jaunimo – elektroninių cigarečių rūkymas. Nors Tauragėje tokių atvejų registruota, regis, nedaug –  32 per devynis šių metų mėnesius, mokiniai pastebi, kad bendraamžiai rūko ir  nevengia to daryti net mokyklų patalpose.
Nuotrauka
ledas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-30
Šaltajam sezonui vis labiau įsibėgėjant dalinamės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos parengta informacija, kaip saugiai elgtis ant ledo. 
Nuotrauka
pagalba
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-29
Tauragės rajono savivaldybė kviečia prisidėti prie humanitarinės pagalbos teikimo Ukrainai. Parama bus renkama gruodžio 2-ąją, 11–18 val., ir gruodžio 3-ąją, 10–16 val. 
Nuotrauka
vaiku linija telefonas
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-11-29
Visoje Lietuvoje, kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pradėjo veikti nemokama Vaiko teisių linija 8 800 10 800.
Nuotrauka
kaminskis algimantas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-28
Šią savaitę baigėsi dokumentų priėmimas į dviejų mokyklų vadovų konkursus. Atrankos vyks gruodžio pirmosiomis dienomis. Gruodžio paskutinę dieną su mokykla atsisveikins 30 metų Jovarų pagrindinei mokyklai vadovavęs Algimantas Kaminskis. O Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas besibaigiant kadencijai iš pareigų pasitraukė spalio 1-ąją. Abiejuose konkursuose susirungs 7 pretendentai. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-11-28
Šią savaitę, lapkričio 28 d. – gruodžio 3 d., muitinės pareigūnai skirs ypatingą dėmesį į Lietuvą įvežamų sankcionuojamų prekių patikrai. Kilus įtarimams, kad prekių kilmės arba paskirties šalis nurodyta klaidingai, kroviniai ir juos lydintys dokumentai bus tikrinami itin griežtai.
Nuotrauka
autobusai
Įkelta:
2022-11-28
Kaimyninis Šilutės rajonas, rodos, ranka pasiekiamas, tačiau norėdamas ten nuvažiuoti autobusu kelionėje turi užtrukti 6–7 val. Apie tai papasakojo tauragiškė Birutė, kelis kartus per mėnesį norinti per Šilutę pasiekti Rusnę, ir klausė, gal ketinama atnaujinti keleivinių autobusų maršrutą į šią savivaldybę. 
Nuotrauka
neregiai
Įkelta:
2022-11-27
Lapkričio 22-ąją Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Tauragės filialas vykdė akciją „Draugiška neregiams aplinka“. Ta proga į mūsų miestą atvyko LASS fizinės aplinkos pritaikymo specialistas Vytautas Gentvilas.
Nuotrauka
uzi
Įkelta:
2022-11-26
Darbo neturinčių jaunuolių gretos retėja, tačiau tuo pačiu metu ryškėja kitas svarbus reiškinys. Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp nedirbančių jaunuolių net 50,4 proc. neturi jokios kvalifikacijos. Su aukštuoju išsilavinimu yra kas ketvirtas (24 proc.) darbo neturintis jaunuolis.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-11-24
Gydytojų darbas – gydyti ar tramdyti agresyvius ir apsvaigusius pacientus? Girti žmonės neretai patenka į ligoninių priėmimo skyrius, nes krisdami patiria galvos traumų, kaulų lūžių. Kiti randami tiesiog gatvėse ir reikia patikrinti, ar nieko nesusižeidė. Tačiau vietoje to, kad leistų jiems suteikti kvalifikuotą pagalbą, dalis jų daro viską, kad sukeltų kuo daugiau problemų. Apie tokį atvejį Tauragės ligoninėje skaitykite „Tauragės žinių“ vedamajame. 
Nuotrauka
Įkelta:
2022-11-24
Spalio pabaigoje šalies savivaldybių administracijos, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Nacionalinių parkų ir saugomų teritorijų direkcijos (NPSTD) gavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) raštą dėl privalomo lankytojo bilieto ir renginių derinimo su šiomis institucijomis. Savivaldybės, kuriose saugomų teritorijų ypač gausu, ketina atsižvelgti į VSTT prašymą ir papildyti esamus renginių organizavimo tvarkos aprašus, nustatant lankytojo bilieto privalomumą masinių komercinių renginių organizatoriams.