Tomas Raulinavičius. Redakcijos archyvo nuotrauka
Nuo vasario 22-osios iš savo pareigų netikėtai pasitraukus savivaldybės administracijos direktoriui Modestui Petraičiui, dirbusiam šį darbą šešerius metus, jo darbus teko perimti pavaduotojui Tomui Raulinavičiui. Pavaduoti direktorių jam teko jau kone pusantro mėnesio – penktadienį savivaldybės tarybos nariai administracijos direktore patvirtino Gintarę Rakauskienę. Su T. Raulinavičiumi kalbėjomės apie tai, kaip jis jautėsi staiga užgriuvus tokiai atsakomybės naštai, kokie projektai dabar įgyvendinami rajone, kaip sekasi dorotis su pandemijos iššūkiais.
Birutė Slavinskienė: Jau daugiau nei mėnesį einate administracijos direktoriaus pareigas. Su kokiais iššūkiais teko susidurti, kas buvo sunkiausia?
Tomas Raulinavičius: Pradėsiu nuo to, ką jau esu sakęs: Modesto Petraičio pasitraukimas iš administracijos vadovo pareigų buvo staigmena daugeliui savivaldybės darbuotojų. Man asmeniškai, sakyčiau, tai buvo šaltas dušas, privertęs gilintis į sritis, kurių buvau beveik nelietęs. Vien vidinių savivaldybės dokumentų per savaitę tenka peržiūrėti ir pasirašyti šimtus, įsigilinimui į kiekvieną situaciją tenka skirti laiko, tad vien šioje srityje darbo gerokai daugiau.
Po tokio įtempto mėnesio džiaugiuosi, kad visi suplanuoti procesai nenutrūko. Natūraliai persiskirstė darbai, tam tikrų atsakomybių ėmėsi kiti komandos nariai, jaučiu mero ir vicemerės didesnę pagalbą. Be to, kartais mus aplanko ir buvęs vadovas, negaili patarimų, tad situacija stabili.
B. S.: Kokius svarbiausius darbus pavyko per tą laiką nuveikti? Kokie didesni projektai įgyvendinami šiuo metu?
T. R.: Darbų sąrašas labai ilgas. Dažnai tai ilgi procesai, kurių rezultato reikės laukti daugiau nei metus. Toliau kuriame patogią infrastruktūrą rajono gyventojams, pavyzdžiui, Tarailiuose įrengiama vaikų žaidimo aikštelė, netrukus prasidės Pilėnų gatvės rekonstrukcijos darbai, o rudenį sulauksime dar dviejų elektrobusų, su kurių gamintoju neseniai pasirašėme sutartį. Šiemet Tauragėje bus įrengtos 75 dviračių saugyklos. Trumpai tariant, darbų spektras labai platus, pradedant asfaltuojamomis miesto ir seniūnijų gatvėmis, pavasariniais lauko darbais, baigiant iššūkiais, kuriuos kelia pandeminė situacija. Tai turbūt didžiausias mūsų visų iššūkis, nes tenka išspręsti ne tik nuolat besikeičiančios situacijos uždavinius, bet ir sukti galvą, kaip išlaikyti dirbti negalintį baseiną, „Bastilijos“ sporto kompleksą, ką daryti su suplanuotomis varžybomis, laisvalaikio renginiais.
B. S.: Vadovaujate ir Ekstremalių situacijų operacijų centrui. Kokie klausimai dabar svarbiausi iš esančių centro akiratyje, ar tenka priimti nepopuliarių sprendimų?
T. R.: Iš esmės Operacijų centras dirba vadovaudamasis teisės aktais. Praėjusių metų pavasarį, pandemijos pradžioje, kai nebuvo aiškios tvarkos, mes priėmėme keletą savarankiškų sprendimų, stengdamiesi apsaugoti rajono gyventojus nuo dar nežinomo viruso, pavyzdžiui, dezinfekavome laiptines. Šiuo metu vadovaujamės vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, todėl gyventojams svarbu suprasti, kad mūsų komisija negali nei uždrausti, ar priešingai – leisti kam nors dirbti, sportuoti ar užsiimti kokia nors veikla. Visos savivaldybės veikia pagal pakankamai aiškų algoritmą, kurio esmė – fiksuojamų atvejų skaičius ir pagal tai numatytos pandemijos valdymo priemonės.
B. S.: Dėl pandemijos daug sunkumų patiria verslas. Kokią paramą verslininkams gali pasiūlyti savivaldybė?
T. R.: Tauragės rajono savivaldybės taryba nuo balandžio 1 d. priėmė sprendimą atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose. Taip pat tarybos sprendimu, nuo balandžio 1 d. sumažintos verslo liudijimų kainos. Jos sieks vos 1 eurą. Verslo liudijimų kainos sumažintos 15-ai veiklos rūšių: prekybininkams, fotografams, muzikantams, grožio paslaugų sektoriaus darbuotojams, dviračių, batų remonto dirbtuvėms, dirbantiems apgyvendinimo ir kitose sferose.
B. S.: O kaip su pandemijos iššūkiais susidoroja rajono švietimo sistema?
T. R.: Nepaneigsime, kad švietimo sistema iššūkių patiria ypatingai daug ir sudėtingų. Prieš metus mokytojams ir mokiniams teko išmokti dirbti nuotoliniu būdu. Ir, man atrodo, jie labai sėkmingai tai padarė. Šiuo metu, bandant atkurti saugų kontaktinį ugdymą, netrūksta įtampos. Vien dėl to, kad ne visi pedagogai dar vakcinuoti – skiepijimo tempai kur kas mažesni nei norėtume, be to, prisidėjo reikalavimas testuotis. Prie visų šių procesų pridėjus antivakserių skleidžiamą dezinformaciją, kai kurių žmonių baimę ir atsisakymą skiepytis, turime tikrai labai nelengvą iššūkį.
B. S.: Kaip jau minėjote, vienas iš, ko gero, svarbiausių šiuo metu uždavinių – vakcinacija. Kaip šis procesas vyksta rajone, ar jis pakankamai spartus, kokių trukdžių pasitaiko?
T. R.: Vakcinacijos procesas Tauragėje atitinka bendrą Lietuvos vakcinacijos tempą. Šios savaitės pradžioje buvo paskiepyta apie 11 proc. rajono gyventų. Galėtumėme greičiau, esame skaičiavę, kad per dieną įprastomis sąlygomis paskiepijame iki 300 asmenų, balandį, subūrę papildomą medikų komandą, bandysime pasiekti 430 gyventojų skaičių. Tačiau kol kas didžiausia problema, kad vakcinų trūksta, bent jau tų, kurių nori prioritetinės amžiaus grupės asmenys. Tačiau reiktų nepamiršti, kad vakcinų stygius kamuoja daugelį Europos šalių. Tačiau Vyriausybė kalba viltingai. Žinau, kad balandžio mėnesį Tauragės rajonui yra pažadėta daugiau nei 4000 vakcinų, tai yra beveik tiek pat, kiek žmonių mes paskiepijome nuo metų pradžios.
B. S.: O ką manote apie vadinamuosius antivakserius ir su jais susijusius judėjimus?
T. R.: Noriu pasakyti, kad pasitikiu mokslu, medicina ir žmonėmis, kurie tyrimams atidavė daug laiko ir turi labai daug žinių. Vakcinos nuo įvairiausių ligų pasaulyje išsaugo milijardus gyvybių. Aš pats kasmet skiepijuosi nuo gripo, ir taip, kaskart po skiepo jaučiu nedidelį nepageidaujamą poveikį. Bet tai yra normalu.
Tiesą sakant, sunku suprasti viešoje erdvėje platinamą turinį, kuriantį nepasitikėjimą skiepais ar apskritai neigiantį viruso egzistavimą. Šių dienų informacijos srautuose pasiklysti gali būti nesunku, bet svarbu rinktis patikimus informacijos šaltinius. Sekant oficialius duomenis visiškai aišku, kaip sekasi šalims tokioms, kaip Izraelis, kurios pirmauja pasaulyje pagal vakcinų panaudojimo kiekius. Ten jau vyksta kontaktinis ugdymas, atsidarė kavinės ir kiti verslai. Tuo pat metu net 22 Europos valstybėse COVID-19 atvejų skaičiai auga. Sergamumas per savaitę Lenkijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje šoktelėjo trečdaliu. Skaičiai auga šiaurės šalyse, ypač sudėtinga situacija Estijoje, kurios gyventojai vos mėnesį pasidžiaugė karantino švelninimais ir vėl buvo priversti grįžti prie griežtinimo.
B. S.: Kai tenka nudirbti ne tik savus darbus, bet ir laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas, darbų krūvis gerokai didesnis. Kaip su juo dorojatės? Ar lieka bent kiek laisvo laiko sau, savo pomėgiams?
T. R.: Krūvis didesnis, bet tai mane motyvuoja dirbti greičiau, produktyviau. Nematau problemos, jei vakare reikia dalį laisvo laiko skirti nebaigtoms dienos užduotims. Tad darbas namuose po vakarienės tapo įprasta kasdienybe. Tiesą sakant, karantinas atėmė iš mūsų galimybę lankytis kultūros renginiuose, sporto varžybose, tad jaučiu, kad karantino vakarais to laisvo laiko yra daugiau. Spėju ir knygą paskaityti, ir „Netflixe“ viena kitą filmą ar serialą pažiūrėti, pasivaikščioti gamtoje, pabėgioti.
