Žydrūnas Stumbra. Asmeninio albumo nuotrauka
Tauragės apskrityje dirbantis priklausomybių konsultantas Žydrūnas Stumbra kviečia įdėmiau pažvelgti į žinių laidose sušmėžuojančius reportažus, kuriuose rodoma, kaip darbo vietoje sučiumpamas girtas teisėjas, neblaivus prokuroras mieste padaro avariją, kandidatas į Seimą pagaunamas girtas prie vairo. Anot jo, tai visuomenei siunčia žinią, kad žmogus taip elgiasi, nes tapo priklausomas, bet jam sunku dorotis su kylančiomis problemomis. Anot priklausomybių konsultanto, kad ir kokią aukštą padėtį užimtų, kad ir kiek pinigų turėtų ar atsakingą darbą dirbtų, nė vienas nėra apsaugotas nuo alkoholizmo.
Ž. Stumbra teigia, kad pačiam žmogui įveikti priklausomybę – beveik neįmanoma. Anot jo, reikalinga intensyvi specialistų pagalba. Tačiau išsivaduoti galima. Tiesa, žmonės, mėginantys tvarkytis su pernelyg dideliu polinkiu vartoti alkoholį, net ir negėrę kelis metus staiga gali vėl įnikti į priklausomybę – tai vadinama atkryčiu. Tad išties svarbu nepamiršti, kaip dorotis su kylančiais iššūkiais.
Ž. Stumbra sako, kad priklausomybė – tai liga, kuri nesirenka žmogaus nei pagal socialinę ar finansinę padėtį, nei pagal amžių ar rasę.
Jo žodžius gali patvirtinti ir vienas garsiausių pasaulio psichologų Jordanas Petersonas. Šis laikotarpis jam – be galo sunkus. Paskaitas psichologijos studentams vedantis, knygas leidžiantis, įvairiose pokalbių laidose dalyvaujantis psichologas po to, kai jo žmona susirgo vėžiu, pats tapo priklausomas nuo raminamųjų vaistų. Taigi, net ir labai daug žinių apie žmogaus psichinius dėsnius turintys, ką daryti, o ko – ne, žinantys žmonės suserga priklausomybėmis.
Lietuvos valstybinis psichikos sveikatos centras skelbia, kad 2018 metais psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, atvejų skaičius siekė daugiau nei 31,5 tūkst. atvejų, iš jų – 95,4 proc. vartojant alkoholį ir 4,6 proc. – vartojant narkotines medžiagas.
Pastebima, jog sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais, kai vartojoma psichiką veikiančias medžiagos, nuo 2014 m. iki 2018 m. mažėja: 2018 m., lyginant su 2014 m., sumažėjo net 774,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
– Ar tiesa, kad visos medžiagos, kurios veikia psichiką, sukelia priklausomybę? – „Tauragės žinios“ pasiteiravo priklausomybių konsultanto Ž. Stumbros.
– Žinoma, šios medžiagos yra specialiai kuriamos taip, kad veiktų psichiką, tad keičiasi žmogaus būsena, elgesys, mąstymas ir požiūris. Pavyzdžiui, manęs klausiama, ar yra alkoholio kiekis, kuris nekenkia. Atsakau, kad kenkia tiek, kiek suvartojama. Jeigu žmogus suvartoja mažai – poveikis smegenims nėra didelis. Tačiau jeigu kiekis didesnis, natūralu, kad ir poveikis ryškesnis, žmogaus psichinė būsena keičiasi ir staiga atsiranda priklausomybė. Tačiau nebūtinai visiems.
– Tačiau kai kurie suserga priklausomybėmis.
– Jaunimas linkęs mėginti, eksperimentuoti. Pajaučia malonumo pojūtį. Juk smagu atsipalaiduoti, tiesa? Žmogus psichiką veikiančias medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį, ima vartoti tam, kad pakeistų savo būseną ir emocijas. Pavartoję atsipalaiduoja. Jaunystėje daugelis žmonių taip elgiasi. Tačiau kyla klausimas, kada ir kamp, kiek laiko gali atsirasti priklausomybė.
Žmonės, kurie vartoja alkoholį, dažnai pajaučia, kad atsiranda žala sveikatai, pašlyja santykiai, nukenčia ir finansinė padėtis, gali nutrūkti socialiniai ryšiai.
Žmogus, vartojantis alkoholį, rizikuoja, kad jam išsivystys priklausomybė. Kai kuriems žmonėms ji gali atsirasti 10 metų laikotarpiu, kitiems – vos per kelis mėnesius.
Štai kai jaunimas vartoja sidrą, o jis saldus (degtinė yra šlykšti), tai jaunuolis gali tapti nuo alkoholio priklausomas vos per kelis mėnesius – tai patvirtinta moksliniais tyrimais. Jaunas žmogus labiau pažeidžiamas.
Alkoholis, narkotikai, kitos medžiagos turi tokį poveikį – nuslopinti baimę, kitas varžančias emocijas, tam tikros smegenų dalys, atsakingos už tai, tarytum išsijungia. Žmogus netampa savaime drąsesnis, tiesiog jo elgesys pakinta, nes nebeveikia tam tikros psichinės funkcijos, kurios nėra sutrikusios žmogui esant blaiviam.
– Ar dažnai pas jus ateina pacientai, priklausomi nuo vaistų?
– Per dvejus metus neturėjau nė vieno tokio atvejo. Dėl narkotikų – turėjau 100 žmonių penkiuose Lietuvos miestuose. Dažniausiai į mane kreipiasi žmonės, priklausomi nuo alkoholio.
Beje, atkreipsiu dėmesį, kad dėl nelegaliai turimų vaistų ar narkotikų žmogui gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Jeigu pakliuvo pavartojęs, turintis, nešantis, parduodantis, jis atsiduria teisiamųjų suole.
– Būna, kad vaistus išrašo ir gydytojai.
– Kai kurie žmonės vartoja vaistus, nes reikia, tačiau būna, kad per daug, dėl to tampa priklausomi. Gydytojai turi geriau žinoti, ką skirti. Kai kurie žmonės, būna, nutraukia alkoholio vartojimą, tačiau pasineria į vaistus. Žmonės ieško lengviausio kelio, o ne galvoja, kaip pakeisti savo įpročius. Turi pasakyti burtažodį, duoti vaistą? Žmogus eina į ligoninę, pas psichiatrą, psichologą, tačiau greito rezultato neturi. Gydant priklausomybę pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.
– Kiek laiko trunka išsigydyti priklausomybę?
– Labai įvairiai. Daug kas priklauso nuo to, kaip gydosi, ar keičia įpročius. Būna, kai žmogus visą gyvenimą gydosi. Tačiau dalyvaujant tam tikrose programose, psichoterapijos grupėse žmonės atgyja. Kartais reikalingi ir vaistai. Reikia ieškoti savo kelio.
Psichinė liga – o priklausomybė tokia ir yra – tampa iššūkiu žmogui, su ja sunku. Net tai, kad žmogus pamatytų, jog reikia kažką daryti su tuo, yra sudėtinga, nes žmogus ima neigti, nenori pripažinti, kad serga. Juk visi mes norime būti sveiki, tiesa?
– Dažnai matome, kad įvairiose palaikymo grupėse esantys žmonės turi garsiai ištarti: „Aš sergu“, „Esu alkoholikas“, „Man reikia pagalbos“. Kodėl žmogui pačiam svarbu pripažinti, kad jis serga priklausomybe?
– Žmogus įsivaizduoja, kad gali ramiai išgerti, pabūti tarp kitų žmonių, juk ir visi kiti tai daro ir problemų neturi. Tačiau jam tai nesiseka. Vartojant alkoholį kyla sunkumų, norisi vis daugiau, keičiasi elgesys. Kai žmogus pripažįsta, kad tie sunkumai tikrai kyla ir kuo tolyn, tuo blogyn, tai žmogus tuo pat metu įvardija, jog jis turi keistis. Žmogus tarytum nuleidžia gazą ištardamas, kad jis – alkoholikas. Problemos įvardijimas gali būti puiki paspirtis pradėti su ja dirbti iš peties.
– Ar sunku iš šalies pastebėti, kad žmogus priklausomas?
– Alkoholiko veido nebūtų teisinga nupiešti kaip pragerto, išburkusio, paraudusio. Tokius žmones mes matome gatvėse. O ar nematome priklausomų žmonių, tarkime, valstybės institucijose? Štai kyla skandalas, kai prokuroras girtas padaro avariją mieste arba mokyklos direktorius kažką prisidirba neblaivus. Ką tai parodo? Priklausomybė yra liga, kuri nesirenka žmogaus piniginės, rasės, religijos.
Net kai kurių šalių vadovai užfiksuojami diriguojantys paradams per iškilmingas ceremonijas, įtartina, neblaivūs. Kad ir kaip žmogus turėtų daug proto valdyti valstybę, miestą ar įstaigą, jis gali turėti priklausomybės problemą.
Kai kurie žmonės turi darbus, pinigų, todėl gali sau leisti gerti kokybiškesnius gėrimus, o ne kažkokius pilstukus, dėl to žala fizinei išvaizdai nesimato taip ryškiai. Taigi, žmogus gali „pasislėpti“. Tačiau palaidas elgesys, kylantys sunkumai yra tai, kas signalizuoja apie problemą.
– Kaip atrodo pats priklausomybės gydymas, kai žmogus kreipiasi į jus?
– Vieno recepto nėra. Su kiekvienu žmogumi skirtingai. Neretai nutinka, kad žmogus gauna nurodymą pas mane ateiti, nes atsitinka kažkokie įvykiai, tarkime, išgertuvės, muštynės, pradeda lankytis socialiniai darbuotojai ir sako: „Nueik pas priklausomybių konsultantą.“
Žmogus ateina, sako, kad problemų nėra, bet turi gauti parašą, jog tikrai apsilankė. „Gerai, parašą gausi, bet sėskim ir pasikalbėkim, kas yra“, – dažnai tokiam pacientui atsakau.
Pokalbiui yra naudojami specialūs metodai, kaip prieiti prie žmogaus, yra tam tikri testai, kuriais remiantis galima pasakyti, ar žmogaus alkoholio vartojimas yra rizikingas, ar žalingas, ar pats žmogus jau priklausomas. Mano darbas – atpažinti, kokios pagalbos žmogui reikia, kai jis supras savo problemą. Žmogus pats pasako, išsipasakoja, net jeigu ir meluoja. Tai, ką kalbame, lieka tik tarp mūsų. Labai smagu, kad priklausomas žmogus ateina dar kartą, nes jaučia, kad pokalbis gali padėti eiti pokyčių link.
– Ar nutinka atkryčių?
– Taip, ir labai dažnai. Negaliu duoti garantijos, kad žmogus mes gerti visam laikui. Didelė tikimybė, kad po kurio laiko vis tiek pavartos alkoholio. Tačiau po atkryčio vis tiek padėtis yra geresnė, nes kalbame ir aiškinamės, kas vyksta. Su priklausomybė susitvarkyti pačiam praktiškai neįmanoma. Reikalinga specialistų pagalba.
– Ar Vyriausybės įvesti alkoholio prekybos ribojimai sušvelnino padėtį?
– Europoje ir Lietuvoje vyksta tyrimai. Pagal juos, alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja. Galima sakyti, kad žmonės išvažiuoja alkoholio į Lenkiją ar Latviją pirkti, bet čia kalba eina apie vieną kitą automobilį, tikrai ne visi tuos ribojimus apeina. Juk Lietuvos viduryje gyvenantys žmonės tikrai nevažiuoja kažkur į kitą valstybę dėl butelio po 20 valandos vakaro. Kai degalinėse buvo visiškai uždrausta prekiauti alkoholiu, kiek man sakė policijos pareigūnai, darbo jiems gerokai sumažėjo.
