Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Kartu su pavasario lygiadieniu tauragiškiai galėtų švęsti dar vieną labai svarbią šventę. Būtent šios savaitės trečiadienį Tauragei sukanka 505-eri metai – pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Tauragės miestas buvo paminėtas 1507-ųjų kovo 21-ąją. Tačiau prieš penkerius metus itin triukšmingai atšventę Tauragės miesto 500 metų jubiliejų, vargu bau apie šią svarbią datą ką nors žino mūsų išrinktieji. Tauragės vicemeras Silverijus Statkus žurnalistei drėbė tiesiai – apie tikslią Tauragės miesto gimtadienio datą nė nenutuokiąs, esą tokios informacijos „nėra ko dėtis į galvą“.
„Amžinam dalyko atminimui“
Kad Tauragės miestui pradžią davė Tauragės dvaras, žinome daugelis. Tačiau kad Tauragės miesto vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1507 metų kovo 21 dieną, paaiškėjo visai neseniai. Šią žinią į šviesą iškėlė iš Tauragės krašto kilęs kraštotyrininkas, šiuo metu Vilniuje gyvenantis Albinas Batavičius.
Būtent A. Batavičius Vilniaus universiteto bibliotekos archyvuose rado lotyniškai surašytą 1507 metų kovo 21 diena datuotą dokumentą, kuriame minima Tauragė. Iki tol tikslios Tauragės paminėjimo dienos nežinota. Šį dokumentą – Tauragės parapinės bažnyčios fundacijos aktą prieš penkerius metus A. Batavičius, padedamas lotynų kalbos žinovų, išvertė į lietuvių kalbą. Vatikanui skirtame akte kalbama apie būtinybę Tauragei turėti bažnyčią. Medinė bažnyčia 1507 metais iškilo bajoro Bartošo pastangomis, šalia jos buvo įsteigta mokykla.
Pirmieji Tauragės parapinės bažnyčios fundacijos akto žodžiai simboliški – „Dievo vardu, amen. Amžinam dalyko atminimui“.
Toliau dėstoma akto surašymo esmė: „...mes, Bartosius (Bartošas – red.), Vilniaus vaivadijos Žemaitijos žemių aplink Tauragę ponas, žinodami, kad miestiečiai ir kaimo gyventojai yra iki šiol apimti pagonybės ir stabų garbinimo paklydimo, ir kad labai sunkiai pavyksta juos nuo įprasto namų židinio dienų garbinimo atitraukti ar kokiu nors kitokiu būdu jiems padėti, nusprendėme, kad reikia įkurti bažnyčią ir padedant Žemaitijos vyskupui paskirti kunigą, kuriam žemaičių kalba būtų gimtoji. Atsižvelgdami į tai, Švenčiausiosios Trejybės ir Apreiškimo Dievo Gimdytojai mergelei, o taip pat šv. Baltramiejaus, apaštalo ir kankinio, šlovei ir garbei bažnyčią pastatėme“. Tauragės parapija iki šiol turi Švenčiausiosios Trejybės vardą.
Tauragės vardas akte paminėtas du kartus. Dokumentas surašytas Vilniuje iškart po 1507 metų Verbų sekmadienio, patvirtintas notaro.
Galima laikyti oficialia pradžia
– Žinoma, iki 1507 metų kovo 21-osios Tauragė jau buvo ir, kaip galima spręsti iš pastarojo dokumento, gyvavo visai neblogai. Tik ankstesnių istorinių įrašų niekas neaptiko, todėl šią datą reikėtų laikyti oficialia Tauragės miesto istorinės pradžios data, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Batavičius, šiuo metu spaudai ruošiantis jau penktąją savo dokumentinę knygą.
Iš Tauragės bažnyčios fundacijos akto aišku, kad XVI-ojo amžiaus pradžioje Tauragės apylinkėse buvo auginamos įvairios grūdinės kultūros – kviečiai, rugiai, miežiai, avižos ir žirniai, buvo gaminamas alus, midus, vynas. Dvi krautuvėles, kuriose buvo gaminami šie gėrimai, bajoras Bartošas dovanojo savo pastatytai bažnyčiai. Užsimenama, kad Tauragėje veikė ne vienas malūnas. Naujajai bažnyčiai „amžinam naudojimui“ dovanotas gabalas žemės, devyni sklypai miško, kurį leidžiama iškirsti iki pat šaknų, ir trys kaimai – Kangailių, Visbutų bei Prūdiškių su visais gyventojais.
Tauragės miesto 500 metų jubiliejui, kurį Tauragės savivaldybė, gyventojai ir svečiai atšventė itin triukšmingai ir linksmai, A. Batavičius išleido istorinių dokumentų ir aprašymų rinkinį-albumą „Tauragė šimtmečių vingiuose. Žmonės, įvykiai, vaizdai“, kuriame gausu istorinių pasakojimų, senų nuotraukų, portretų. Tauragės viešoji Birutės Baltrušaitytės biblioteka turi du šio albumo egzempliorius.
Iškilminga 500 metų jubiliejaus proga kraštotyrininkas išleido ir specialiai Tauragės miesto jubiliejui skirtą voką.
Vardas painiotas su Pajūriu
Tauragės paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas taip pat sako, kad 1507 metų kovo 21-ąją reikėtų laikyti oficialios Tauragės istorijos atramos tašku.
– Kaip bebūtų gaila, Tauragės parapinės bažnyčios fundacijos akto originalas neišlikęs. Jis laikomas dingusiu. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma po 100 metų surašyta šio dokumento kopija. Ją ir atrado Albinas Batavičius, – „Tauragės žinioms“ sakė E. Mažrimas.
Pasak E. Mažrimo, iki XVI-ojo amžiaus vidurio Tauragės dvaras priklausė tiems patiems savininkams, kurie valdė ir Pajūrio dvarą netoli Šilalės. Todėl tuometiniuose raštuose Tauragės vardas dažnai painiotas su Pajūriu. Juolab, kad pro Tauragės dvarą tekėjo Jūros upė.
Vicemeras dar nebuvo gimęs
Paklaustas, ar žino, kada istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Tauragės miesto vardas, Tauragės mero pavaduotojas Silverijus Statkus žurnalistei metė atgal:
– Čia provokacija? Seniai buvo, tada dar gimęs nebuvau. Ir iš viso informacijos dabar tiek daug, kad nėra ko jos dėtis į galvą.
Vicemerui priminėme tauragiškiams svarbią datą. Beje, šią informaciją labai paprasta rasti internete. Kad kovo 21-oji – Tauragės miesto gimtadienis, skelbia ir populiariausia elektroninė enciklopedija „Wikipedia“, kad tai sužinotum, nereikia ieškoti ypatingų istorinių dokumentų. Galbūt trečiadienį Tauragės miestas vis dėlto kaip nors paminės savo gimimo dieną? – pasiteiravome vicemero. Tačiau ir į šį klausimą atsakymo S. Statkus nežinojo.
Nieko apie Tauragės miesto gimimo dieną teigė nežinanti ir savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Rožytė-Jurkuvienė.
– Nieko nežinau. Aš dirbu su jaunimu, o su jaunimu apie tai nekalbėjome. Klauskite skyriaus vedėjos, kai ji grįš iš mokymų, – „Tauragės žinioms“ sakė specialistė.
Gimtadienį „pritemps“
Gal Tauragės miesto gimimo diena nepelnytai pamiršta? – pasiteiravome Tauragės kultūros centro direktoriaus Virginijaus Bartušio. Beje, jam, kada Tauragės miestas turėtų švęsti savo gimtadienį, priminti nereikėjo, V. Bartušis tai puikiai žino. Tiesa, jokio oficialaus minėjimo trečiadienį, kovo 21 dieną, mieste nebus. 505-tasis miesto gimtadienis bus „pritemptas“ prie kasmet gegužę švenčiamų Tauragės miesto dienų. Esą dėl to, pasak V. Bartušio, kad nereikėtų švęsti dukart – kad „sviestas nebūtų sviestuotas“. Šiemet ši šventė planuojama gegužės 25–27 dienomis.
Mero Prano Petrošiaus sudaryta komisija jau nusprendė, kad per tris šventės dienas gegužę tauragiškiai turės galimybę pamatyti naują Tauragės krašto muziejaus ir fotografijos darbų ekspoziciją, pašėlti diskotekoje, pasiklausyti eilių „Poezijos pavasario“ valandose, apsipirkti mugėje, dalyvauti sporto varžybose, pasiklausyti Tauragės miesto bičiulių iš Gruzijos Zestafonio miesto, Liudo Mikalausko, Onos Kolobovaitės ir Egidijaus Bavykino bei kitų atlikėjų koncertų. Pirmą kartą tomis dienomis mieste planuojama surengti žirgų konkūro varžybas. Kaip ir kasmet, tauragiškiai žygiuos iškilmingame parade.
– O tikrojo Tauragės gimtadienio – kovo 21-osios nepamiršome. Tą dieną kartu su tauragiškiais, atvykusiais į Kultūros rūmus, paminėsime Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera „Akmuo“. Kovo 22-ąją tauragiškius kviečiame į nemokamą koncertą, skirtą Tauragės kultūros rūmų atnaujinimo penkmečiui, – „Tauragės žinioms“ vardijo Kultūros centro direktorius.
